Pinigų politika

Pinigų politikos priemonės

Siekdama įgyvendinti savo pagrindinį tikslą – palaikyti kainų stabilumą, Eurosistema disponuoja įvairiomis pinigų politikos priemonėmis.

Atvirosios rinkos operacijos

Atvirosios rinkos operacijos yra svarbiausia pinigų politikos priemonė. Jos padeda:

• reguliuoti palūkanų normas;
• valdyti likvidumą pinigų rinkoje;
• parodyti pinigų politikos poziciją.

Jos gali būti skirstomos į keturias kategorijas:

• pagrindinės refinansavimo operacijos – reguliarūs kas savaitę sudaromi likvidumo didinimo grįžtamieji sandoriai, kurių terminas paprastai yra viena savaitė;
• ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos – kas mėnesį sudaromi likvidumo didinimo grįžtamieji sandoriai, kurių terminas paprastai yra trys mėnesiai;
• koreguojamosios operacijos, įgyvendinamos ad hoc pagrindu siekiant valdyti likvidumą pinigų rinkoje ir kontroliuoti palūkanų normas, pirmiausia siekiant sušvelninti nenumatytų likvidumo svyravimų rinkoje įtaką palūkanų normoms;
• struktūrinės operacijos, įgyvendinamos tada, kai ECB nori (reguliariai arba nereguliariai) koreguoti Eurosistemos struktūrinio likvidumo poziciją (pavyzdžiui, likvidumo sumą rinkoje ilgesniu laikotarpiu) finansinio sektoriaus atžvilgiu. Šios operacijos gali būti vykdomos naudojant atpirkimo sandorius, tiesiogines operacijas ar išleidžiant ECB skolos sertifikatus.

Nuolatinės galimybės

Eurosistema taip pat siūlo nuolatines galimybes, kurių tikslas – teikti ir sumažinti vienos nakties likvidumą. Jų palūkanų normos paprastai yra vienos nakties rinkos palūkanų normų viršutinė ir apatinė ribos.

Dvi nuolatinės galimybės yra: 

• ribinio skolinimosi galimybė, pagal kurią kitos sandorio šalys (t. y. finansų institucijos, pavyzdžiui, bankai) gali gauti vienai nakčiai likvidžių lėšų iš nacionalinių centrinių bankų už tinkamą turtą;
• indėlių galimybė, kuria gali pasinaudoti kitos sandorio šalys, padėdamos vienos nakties indėlius į nacionalinius centrinius bankus. 

Privalomosios atsargos

Eurosistema reikalauja, kad kredito įstaigos laikytų minimalias privalomąsias atsargas nacionalinių centrinių bankų sąskaitose. Minimalių privalomųjų atsargų sistemos tikslas – stabilizuoti pinigų rinkos palūkanų normas ir sukurti (arba padidinti) struktūrinio likvidumo trūkumą.