1999 m. sausio 1 d. įvesta euro valiuta tapo daugiau kaip 300 milijonų europiečių bendra valiuta. Pirmuosius trejus metus eurai buvo nematoma valiuta, naudojama tik apskaitai, pvz., elektroniniams mokėjimams. Grynieji eurai buvo pradėti naudoti tik 2002 m. sausio 1 d. – tada nustatytu kursu jie pakeitė nacionalinių valiutų, pvz., Belgijos franko ar Vokietijos markės, banknotus ir monetas.
Šiandien eurų banknotai ir monetos yra teisėta mokėjimo priemonė 17 iš 27 Europos Sąjungos (ES) valstybių narių, įskaitant su jomis asocijuotus arba į jų sudėtį įeinančius užjūrio departamentus, teritorijas ir salas. Šios valstybės sudaro euro zoną. Mažosios valstybės Monakas, San Marinas ir Vatikanas naudoja euro valiutą pagal oficialų susitarimą su Europos Bendrija. Andora, Juodkalnija ir Kosovas taip pat naudoja euro valiutą, tačiau be oficialaus susitarimo.
| € | Valiuta |
|---|---|
| 1 | 40,3399 BEF (Belgijos franko) |
| 1 | 1,95583 DEM (Vokietijos markės) |
| 1 | 15,6466 EEK (Estijos kronos) |
| 1 | 0,787564 IEP (Airijos svaro) |
| 1 | 340,750 GRD (Graikijos drachmos) |
| 1 | 166,386 ESP (Ispanijos pesetos) |
| 1 | 6,55957 FRF (Prancūzijos franko) |
| 1 | 1936,27 ITL (Italijos liros) |
| 1 | 0,585274 CYP (Kipro svaro) |
| 1 | 40,3399 LUF (Liuksemburgo franko) |
| 1 | 0,429300 MTL (Maltos liros) |
| 1 | 2,20371 NLG (Nyderlandų guldeno) |
| 1 | 13,7603 ATS (Austrijos šilingo) |
| 1 | 200,482 PTE (Portugalijos eskudo) |
| 1 | 239,640 SIT (Slovėnijos tolaro) |
| 1 | 30,1260 SKK (Slovakijos kronos) |
| 1 | 5,94573 FIM (Suomijos markės) |
Eurų banknotai (ir monetos) cirkuliuoja visoje euro zonoje daugiausia dėl turizmo, verslo kelionių ir tarptautinių pirkimų. Prieš euro įvedimą panašiai, tik daug mažesniu mastu, per sienas judėjo ir nacionalinių valiutų banknotai, kurie turėdavo būti grąžinti į juos išleidusį centrinį banką, dažniausiai per komercinių bankų sistemą. Eurų grąžinti nereikia. Vis dėlto, daugybė eurų banknotų nepasilieka juos išleidusioje šalyje, o patenka į kitas euro zonos šalis ir ten yra išleidžiami, todėl centriniams bankams tenka juos perskirstyti, kad vienose šalyse nesusidarytų banknotų stygius, o kitose – perteklius. Tokius didelio masto pervedimus centralizuotai koordinuoja ir finansuoja ECB.
Nuo 2002 m., kai buvo įvesti grynieji eurai, apyvartoje esančių eurų banknotų vertė ir skaičius tolygiai didėja. Pagal atliktų sandorių skaičių grynieji pinigai yra plačiausiai naudojama mažmeninių sandorių mokėjimo priemonė euro zonoje, tačiau vertės atžvilgiu jų dalis yra daug mažesnė. Nepaisant to, pastaraisiais dešimtmečiais grynųjų pinigų svarba abiem atžvilgiais palaipsniui mažėja, o debeto ir kredito kortelių naudojimas auga. Tikėtina, kad ši tendencija tęsis.
Kaip mokėjimo priemonė, grynieji pinigai turi unikalių ypatybių. Jie yra:
Atsižvelgiant į šias ypatybes, visuomenė dar negalėtų apsieiti be grynųjų pinigų. Jie dar ilgai bus nepakeičiama mokėjimo priemone.
Vienas iš pagrindinių Eurosistemos uždavinių, nurodytų Sutartyje dėl ES veikimo, – užtikrinti, kad mokėjimo sistema veiktų sklandžiai. Eurosistemos pozicija kitų mokėjimo priemonių atžvilgiu yra neutrali. Ji neišskiria jokios vienos mokėjimo priemonės. Vis dėlto Eurosistemos centriniai bankai turi specialų įsipareigojimą, susijusį su grynaisiais pinigais – jie oficialiai leidžia eurų banknotus. Be to, daugelis iš jų leidžia į apyvartą eurų monetas, kaldinamas valstybių narių kalyklose. Taigi Eurosistema yra įsipareigojusi stiprinti grynuosius pinigus kaip visiems prieinamą, lengvai naudojamą, patikimą ir efektyvią mažmeninių sandorių mokėjimo priemonę. Neperžengdama savo kompetencijos ribų, Eurosistema stebi euro zonos grynųjų pinigų ciklus ir nuolat stengiasi didinti jų saugumą, atsparumą ir efektyvumą.
2001 m. balandžio mėn. ECB valdančioji taryba nusprendė, kad eurų banknotus reikėtų gaminti decentralizuotai, o po pirmojo grynųjų pinigų keitimo – pasidalinti. Todėl nuo 2002 m. kiekvienam euro zonos nacionaliniam centriniam bankui buvo pavesta išspausdinti tam tikrą per metus pagaminamų banknotų nominalų dalį. Spausdinimo išlaidas jie padengia patys.
2002 m. rugsėjo mėn. Valdančioji taryba nusprendė kaupti Eurosistemos strategines atsargas. Šias atsargas numatyta naudoti susidarius ypatingoms aplinkybėms – kai Eurosistemos logistinių atsargų neužtenka netikėtai padidėjusiai eurų banknotų paklausai patenkinti arba staiga nutrūkus eurų banknotų tiekimui.
Logistinės ir strateginės atsargos reikalingos tam, kad nacionaliniai centriniai bankai prireikus galėtų tinkamai reaguoti į banknotų paklausos pokyčius, nesvarbu, ar paklausa didėja euro zonoje, ar kitur. Įprastinėmis sąlygomis logistinės atsargos naudojamos banknotų paklausai patenkinti:
Norėdami gauti daugiau informacijos, žr. Teisinį pagrindą lt.
Į viršųŠiuo metu rengiamasi išleisti antrąją eurų banknotų seriją. Šios serijos banknotai turės lengvai aptinkamus, bet sunkiai padirbamus apsaugos požymius, kuriuos turėjo ir dabartinės serijos banknotai. Visgi naujosios serijos apsaugos požymiai bus modernesni, atsižvelgiant į tai, kad padirbinėtojai ėmė naudoti pažangias spausdinimo ir reprodukcijų gaminimo technologijas.
Planuojama, kad pirmas antrosios serijos banknotas bus išleistas per ateinančius kelerius metus. Kiti banknotai bus leidžiami dalimis ir galiausiai pakeis visus dabartinės serijos banknotus. Naujųjų banknotų dizaine tebebus naudojami temos „Europos amžiai ir stiliai“ elementai, todėl juos bus nesunku atpažinti.
Į viršųTeisiškai teisę leisti eurų banknotus turi ir ECB, ir euro zonos šalių centriniai bankai, tačiau faktiškai eurų banknotus (ir monetas) leidžia ir iš apyvartos išima tik nacionaliniai centriniai bankai. ECB nevykdo nei kasos, nei grynųjų pinigų operacijų ir jose nedalyvauja. Eurų monetas leidžia euro zonos šalys. Visus su monetomis susijusius klausimus euro zonos lygiu koordinuoja Europos Komisija. Daugiau informacijos apie tai ieškokite Europos Komisijos interneto svetainėje.
ECB prižiūri nacionalinių centrinių bankų veiklą ir skatina tolesnį grynųjų pinigų paslaugų vienodinimą euro zonoje, o nacionaliniai centriniai bankai yra atsakingi už savo šalių grynųjų pinigų platinimo sistemas. Nacionaliniai centriniai bankai leidžia banknotus ir monetas į apyvartą per bankų sistemą ir, šiek tiek mažesniu mastu, per mažmeninės prekybos sistemą. ECB šių operacijų negali atlikti, nes neturi specialių techninių padalinių (banknotų skirstymo ir tvarkymo padalinių, saugyklų ir kt.).
Į viršų
